Mikroplastikas mūsų namuose

Mikroplastikas, tai mažos, dažnai plika akimi nematomos, plastiko dalelės. O apie jo žalą kalbama dažnai. Tik ar visada susimąstome kiek daug jo aplink mus?
Pavyzdžiui – virtuvėje. Indų plovimui dažnai naudojamos kempinėlės, šluostės paviršiams valyti. Deja, bet daugelis šių visiems gerai pažįstamų kempinėlių yra pagamintos iš plastiko.
Dažnai tokio tipo kempinėlės, kurios vis dar dažnai sutinkamos yra pagamintos iš dviejų skirtingų tekstūrų. Viena iš jų yra minkštesnė, švelnesnė ir labiau primenanti kempinės testūrą. Ši dalis dažai yra pagaminta iš poliuretano ar kitos panašios medžiagos, o šiurkštesnė pusė, kuri naudojama pašveisti nešvarumus, yra pagaminta iš kietesnio polietileno tinklelio. 

Pirmosios panašaus tipo kempinės jų atsiradimo pradžioje buvo patentuotos ir naudojamos automobilių plovimui. Šiurkštesnė pusė buvo naudojama nuvalyti vabzdžiams, patekusiems ant automobilio išorės.

Prieš atsirandant šiandien virtuvėje naudojamoms kempinėms, buvo natūralios kempinės, gaunamos iš jūros gyvio (Phulum Porifera) griaučių. 

Deja, tačiau spartėjant žvejybai šių kempinių stipriai sumažėjo, o rinkoje išpopuliarėjo sintetinės. 

Naudojant kempinėles pagamintas iš plastiko, mikroplastikas kartu su nutekamuoju vandeniu patenka į vandenis. Dideli mikroplastiko kiekiai patenka į vandenynus, yra suvalgomi vandens gyvūnų. 

Bet galime pasidžiaugti, kad grįžtama ir prie tvaresnių alternatyvų. Prekyboje atsiranda ir tvarios alternatyvos – kempinėlės be plastiko, iš natūralių medžiagų. Kempinėlės be plastiko dažnai gaminamos iš medienos masės, medvilnės, kokosų pluošto ar lufos augalo.

Šaltinis: instituteofmaking.org.uk
Nuotrauka: Unsplash